Nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų riedlentės kaip meno forma ir sportas išaugo į milijardus dolerių kainuojančią pramonę, darančią įtaką milijonams žmonių visame pasaulyje. Per savo istoriją riedlentės atidarė muziejus, šlovės galerijas ir sukūrė savo istoriją.
1950-ųjų Kalifornijos starto rampa uždegė riedlenčių sporto deglą, kuris perduodamas iš kartos į kartą. Per visą šį laiką riedlentės išgyveno ekonominio klestėjimo ir populiarumo pakilimus ir nuosmukius, o įvairūs veidai ir figūros spindėjo prožektorių šviesoje.
Nuo medinės dėžės
Riedlentės kilmė yra tokia pat dviprasmiška kaip ir mūsų visatos. Savamoksliai riedlenčių istorikai yra pateikę daugybę teorijų apie tai, kas, ką ir kur išvydo pirmąsias riedlentes. Iš esmės sutariama, kad riedlentės atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), pirmiausia kaip medinės dėžės, prie kurių apačios buvo pritvirtinti riedučiai.
Prie pirmųjų modelių buvo pritvirtintas vairas, kaip ir prie šiuolaikinių paspirtukų, tačiau ilgainiui dėžės buvo pakeistos medinėmis lentomis, o vairo atsisakyta. Šios paspirtukų dėžės buvo pastebėtos dar XIX a. pabaigoje, tačiau tik XX a. šeštajame dešimtmetyje mediniai padėklai su moliniais ratais išpopuliarėjo Pietų Kalifornijos kalnų šlaituose.
Iki 1959 m., kai buvo pradėtos gaminti komercinės riedlentės, vienintelis būdas važinėti riedlente buvo pasigaminti savo lentą. Šios savos gamybos riedlentės davė pradžią „pasidaryk pats“ mentalitetui, kuris yra įsišaknijęs riedlenčių sporte iki šiol. Svarbu paminėti tai, kad riedlentės atsirado ne dėl pramonės, o dėl didelio noro išreikšti save.
Tačiau artėjant 1980-iesiems riedlenčių sportas patyrė smūgį. Abejotinoms korporacijoms, nepriklausančioms riedlenčių sportui, pradėjus skverbtis į riedlenčių varžybas, sudarinėti milijardines sutartis, šio sporto populiarumas išblėso. Riedlenčių parkai nebebuvo statomi, nes sparčiai kylančios draudimo išlaidos privertė susižeisti dėl to, kad riedlentės gali sužeisti. Galiausiai jos tapo antivyriausybinės kultūros ir 8-ajame dešimtmetyje augančios pankų scenos vizitine kortele.
Pagrindinei žiniasklaidai užmerkus akis, šio sporto mėgėjams buvo suteikta galimybė dokumentuoti savo kultūrą per savo objektyvą. Tai leido įgyti galią kurti savo kultūrą ir kovoti su priežastimis, dėl kurių riedlentės patyrė populiarumo nuosmukį. Kai riedlentininkai visiškai kontroliavo riedlenčių kultūros gamybos veiksnius, 1993-2006 m. prasidėjo gatvės riedlenčių sporto aukso amžius, o riedlenčių parkai ir vėl tapo traukos centrai.
Įsitraukia moterys
Visi veikiausiai puikiai pamena legendinį riedletininką Tony Hawką. Būtent po jo eros pasikeitė ir riedlenčių sporto sąveika su visuomene. Riedlentės gilino savo šaknis gatvės sporte, nes profesionalaus riedlentininko apibrėžimas keitėsi nuo varžybų iki vaizdo įrašų, o pagrindinė riedlenčių kultūra įžvelgė save naujose pramogų formose.
Bamas Margera vėliau parodijavo profesionalaus riedlentininko karjerą realybės šou „Viva-La-Bam“. Įmonėms įsitraukus į šią veiklą, riedlentės įgijo didesnį pripažinimą, o šio sporto elitas pradėjo gauti apčiuopiamus atlyginimus.
Šiandien „Street League“ ir „X-Games“ varžybos sutraukia daugiausiai žiūrovų per daugelį metų. Kartu su daugiau akių atsiranda ir daugiau dėmesio, nes vis dar vyrauja nuomonė, kad riedlentės yra paauglių užsiėmimas.
Per pastaruosius 5-10 metų moterys riedlentininkės yra labiausiai auganti šios sporto šakos grupė. Dabar riedlenčių aikštelių yra visuose didžiuosiuose pasaulio žemynuose, o socialinėje žiniasklaidoje kasdien filmuojama ir skelbiama daugybė klipų. Tačiau niekas nepaneigs, kad riedlentės išlieka viena iš labiausiai įtraukiančių ir prieinamų laisvės išraiškų pasaulyje.
Jau 13-tą kartą vykstanti didžiausia Baltijos šalyse dviračių šventė „IKI Velomaratonas“ šiemet kviečia riedėti rugpjūčio 21 d. Vilniuje. Startas ir finišas numatytas prie LR Seimo rūmų. Dviratininkai mėgėjai pasirinktinai riedės 10, 20 arba 30 km trasa. Sportininkai – 50 ir 100 km. El. paspirtukų, vaikų bei „Terrasport“ riedučių, riedlenčių ir paspirtukų grupės dalyviai važiuos atskiroje, 2,2 km ilgio trasoje. Dalyviai registruotis gali: www.ikivelomaratonas.lt.
Projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
