Pasivažinėjimas riedučiais, viena smagiausių ir sparčiai populiarėjanti pramoga, o kai kam ir puikus sportas. Kasdien galime matyti daugybę žmonių riedančių parkuose, dviračių takuose ar miesto gatvėmis. Didžioji dalis riedutininkų neišvengia tam tiktų klaidelių, susijusių su jų pačių ir aplinkinių žmonių saugumu.
Apie riedutininkų saugumą kelyje išsamiai pasakoja „Terrasport akademijos“ riedutininkų treneris Viktoras Zaubidovas.
Apsaugos – numeris vienas.
Turbūt pirmiausia visi susimastome apie apsaugas. Riedutininko komplektą sudaro riešų, kelių ir alkūnių apsaugos. Iš šios trijulės svarbiausia riešo-delno apsaugos, kadangi kritimo atveju žmogus intuityviai save bando apsaugoti rankomis. Tad jas naudoja net ir patyrę riedutininkai. Kelių ir alkūnių apsaugos taip pat gelbėja nuo galimų sužalojimų. Tad visiems nusprendusiems pradėti važinėti riedučiais primygtinai rekomenduojame dėvėti visas apsaugas. Jos ne tik apsaugos nuo sužalojimų, tačiau leis jaustis užtikrinčiau, drąsiau bandyti naujus judesius ir sparčiau progresuoti.
Be šalmo – niekur
Visgi, pati svarbiausia apsauga yra šalmas. Juokaujame, kad rankas ir kojas turime po dvi, o galvą tik vieną, tad derėtų pasirūpinti jos saugumu. Svarbu, kad šalmas būtų tinkamo dydžio, tinkamos galvai formos, tvarkingai sureguliuotas ir dėvimas. Jis turi maksimaliai apgaubti jūsų galvą, kad smūgio atveju visa smūgio jėga pasiskirstytų į kuo didesnį plotą.
Jeigu nukritus šalmas suskilo, nereikėtų išsigąsti, tiesiog šalmas padarė savo darbą. Padėkokit jam ir atsisveikinkite.
Netinkamo dydžio ir netinkamai dėvimas šalmas bus ne tik nepatogus, bet ir neatliks apsauginės funkcijos.
Žvilgsnis – į priekį
Kalbant apie saugų judėjimą, esminis saugumo aspektas yra aplinkos stebėjimas. Neretai tenka matyti pradedančius riedutininkus stebint savo kojų darbą, važiuojama nustelbus žvilgsnį į žemę. Tokiu atveju visiškai nematome kas vyksta priešais mus, negalime iš anskto pasiruošti kelyje esančioms kliūtims ar laiku atlikti reikalingą manevrą. Tad patarimas būtų važiuoti pakėlus galvą, matyti kas vyksta priešakyje, planuoti judėjimo trajektoriją ir prognozuoti kitų eismo dalyvių veiksmus.
Važiuojant miesto gatvėmis ar šaligatviais itin svarbu stebėti kelio dangą. Šaligatviai grįsti trinkelėmis ar plytelėmis turi griovelius sudūrimuose. Šie tarpai gali pagauti jūsų ratukus ir netikėtai prarasite kontrolę. Visas plytelių ar trinkelių sandūras stenkitės pervažiuoti skersai jų krypčiai.
Reikia mokėti ne tik važiuoti, bet ir stabdyti
Riedučiais artėjant prie perėjų ar sankryžų derėtų iš anskto gerokai susimažinti greitį, kad sustojimas prie, pavyzdžiui, šviesoforo, netaptų pavojingu iššūkiu. Be to, prieš išriedant į miesto gatves, derėtų išmokti stabdyti bent keliais būdais, taip galėsite geriau prisitaikyti prie situacijos ir kombinuojant skirtingas stabdymo technikas sustoti trumpiausiame ruože.
Kliūčių neišvengsime
Kelyje ne retai pasitaiko įvairių kliūčių, pradedant šiukšlėmis ar išsikraipiusia kelio danga, baigiant šulinių dangčiais ar gulinčiais policininkais. Visos kliūtis yra įveikiamos, tereikia vieną koją išsistumti į priekį ir perkėlus svorį ant galinės važiuoti tiesiai. Kitas variantas kliūčių įveikimui yra nedidelis šuoliukas. Tam, kad peršoktumėte kliūtį, svarbu nepamiršti įšsibėgėti, kad pašokus iš inercijos praskristumėte pakankamą atstumą.
Muzikos rekomenduoja neklausyti
Važiavimą riedučiais su ausinėmis irgi prikiriame padidintos rizikos judėjimui. Klausant muzikos nebegirdime aplinkos, t.y., netenkame vieno iš jutimų ir galime tinkamai neįvertinę aplinkos padaryti kitiems eismo dalyviams neprognozuotiną manevrą ir taip sukelti pavojų. Taigi kelią reikia ne tik matyti, bet ir girdėti.
Tinkama stovėsena padės išlaikyti pusiausvyrą
Na ir pabaigai, žinoma, teisinga stovėsana. Riedutininkas privalo stovėti lengvai sulenktais keliais. Taip svorio centras pasislenka į priekį ir iki minimumo sumažiname galimybę kristi ant pakaušio ar uodegikaulio. Be to, sulenktos kojos amortizuoja kelio nelygumus, todėl važiuojate daug minkščiau, galite efektyviai tiek atsispirti, tiek stabdyti.
Projektas bendrai finansuojamas Vilniaus savivaldybės biudžeto lėšomis.