Viskas prasidėjo nuo ugnikalnio išsiveržimo: pasikeitė klimatas, derlius buvo prastas, daug arklių, kurie tais laikais buvo naudojami ne tik žemdirbystėje, bet ir kaip žmonių bei prekių vežimo priemonė, mirė iš bado. Be jų gyvenimas tapo dar sunkesnis nei iki tol. Tada Karlui Freiherrui fon Draisui kilo idėja. 1817 m. jis išrado draisiną.
Jis turėjo pakeisti arklį, bet buvo toks brangus, kad dauguma gyventojų negalėjo įsigyti. Vėliau sekė dar vienas išradimas – velocipedas. Tačiau net ir po jo ilgą laiką niekas nepasikeitė.
Tik 1860-ųjų pradžioje Pierre’as Michaux pradėjo kurti dviračius su pedalais, savo išradimą pristatydamas 1867 m. Paryžiuje vykusioje tarptautinėje parodoje. Ir sulaukė didžiulės sėkmės. Pirmiausia dviračius galėjo įsigyti tik pasiturintys buržua. Ne kitaip buvo ir po trejų metų, kai rinkoje pasirodė „penny-farthing“ su dideliu priekiniu ir mažu galiniu ratu.
Situacija pasikeitė 1870-ųjų pabaigoje, kai Harry Johnas Lawsonas sukūrė saugų dviratį ir Johnas Boydas Dunlopas apie 1888 m. išrado oro pripildytas gumines padangas: vienodo dydžio ratai, galinio rato grandininė pavara ir jau minėtos padangos – taip dviračiai atrodė tada, taip jie atrodo ir dabar. XX a. pradžioje dviračiai pradėti gaminti masiškai ir tapo visiems prieinami bei iš statuso simbolio virto visiems praktiškai pritaikomu daiktu.
Dviračiai taupė darbuotojų laiką, taip pat suteikė laisvę ir didesnę nepriklausomybę, todėl jie galėjo emancipuotis nuo darbdavių ir susirasti naują darbą, nes dviračiai jiems suteikė mobilumo. Tačiau ne tik darbininkams buvo naudinga turėti daugiau laisvės: nors dviratis pirmiausia buvo skirtas vyrams, moterys taip pat nepraleido progos pasivažinėti.
Ekologiškiausia transporto priemonė
Prieš du šimtus metų dviračio išradimą paskatino ugnikalnio išsiveržimas, o šiandien rinktis dviratį kaip individualią transporto priemonę skatina noras užtikrinti tam tikrą gyvenimo kokybę miestuose – tai, kas iš pradžių buvo gaminama kukliai ir buvo statuso simbolis, dabar yra nuolatinė miesto eismo dalis.
Dviratis užima vis svarbesnį vaidmenį miestų erdvėse. Gatvėse galima pamatyti didžiulę modelių įvairovę; pastaraisiais metais vis labiau populiarėja sulankstomi dviračiai, krovininiai dviračiai ir elektroniniai dviračiai. Didelius atstumus galima patogiai įveikti naudojant elektros variklius, maži sulankstomieji dviračiai taupo vietą traukinyje, o krovininiai dviračiai puikiai tinka pirkiniams vežti. Dabar dviračiu galima daug ką nuveikti be problemų. Tai į mūsų gyvenimą įneša judėjimo, suteikia laisvės ir yra ekologiška.
Kasmet vyksta daug įvairių su dviračiais susijusių renginių, vienas jų – didžiausias dviračių renginys Lietuvoje – „IKI Velomaratonas“. Į gatves šiais metais dviračiai išriedės rugpjūčio 21 d. Startas ir finišas numatytas prie LR Seimo rūmų.
Jau 13-tą kartą vykstanti didžiausia Baltijos šalyse dviračių šventė „IKI Velomaratonas“ šiemet kviečia riedėti rugpjūčio 21 d. Vilniuje. Startas ir finišas numatytas prie LR Seimo rūmų. Dviratininkai mėgėjai pasirinktinai riedės 10, 20 arba 30 km trasa. Sportininkai – 50 ir 100 km. El. paspirtukų, vaikų bei „Terrasport“ riedučių, riedlenčių ir paspirtukų grupės dalyviai važiuos atskiroje, 2,2 km ilgio trasoje. Dalyviai registruotis gali: www.ikivelomaratonas.lt.
Projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
