Riedučiai – ne tik smagi transporto priemonė ar laisvalaikio forma, bet ir puiki treniruotė. O išmokti jais važinėti nevėlu ir suaugus. Svarbiausia – tai daryti taisyklingai, kad pasivažinėjimas būtų ne kenksmingas, o naudingas jūsų kūnui. Apie tai „IKI Velomaratonas“ kalbasi su važiavimo riedučiais treneriu Viktoru Zaubidovu.
Vienas iš pagrindinių patarimų tiems, kas tik pradeda mokytis važinėti riedučiais – pirmus žingsnius ženkite ant žolės. Kadangi žole riedėti nepavyks, čia jausitės stabiliai, įsisavindami taisyklingą stovėseną, praktikuodamiesi teisingai atsispirti ar net saugiai nugriūti ir atsistoti.
Viena dažniausių pradedančiųjų klaidų – ydinga stovėsena. Siekiant stabilesnės stovėsenos, žmonės išskečia kojas, tačiau tokia pozicija neleidžia atlikti atsispyrimo. Praktiškai visas važiavimas riedučiais yra balansavimas ant vienos kojos, kitą naudojant atsispyrimui. Taip pat prie kertinių klaidų galima priskirti važiavimą tiesiomis kojomis. Tokioje pozicijoje svorio centras yra virš galinio riedučio ratuko arba net už jo, tad yra didelė tikimybė griūti atgal ir taip susižaloti pakaušį bei uodegikaulį. Abi traumos itin skausmingos. Tačiau jų išvengti visiškai paprasta, tereikia pritūpti tiek, kad sulenkti keliai dengtų riedučių bato priekį bei šiek tiek kūnu pasvirti į priekį. Tokioje stovėsenoje jausitės stabiliai ir užtikrintai.
Atsispyrimas taip pat turi savo subtilybių. Bandymas bėgti riedučiais toli jūsų nenuveš. Dažnu atveju ratukai prasisukinės, o jūs kaip stovėjote, taip ir stovėsite vietoje. Taisyklingai spirtis reikėtų į šoną, lygiagrečiai jūsų atraminei kojai, o prieš kiekvieną atsispyrimą nepatingėti ir kiek giliau įtūpti. Taip atsispyrimas bus daug efektyvesnis, o svorio centrui esant arčiau žemės jausitės stabiliau.
Griūti tenka ko gero visiems besimokantiems, tad tai padaryti reikėtų saugiai ir kontroliuojamai. Praradus pusiausvyrą saugiau turbūt būtų nukristi sąmoningai virstant į priekį, negu bandant išsilaikyti ant kojų. Dažna tokių bandymų pasekmė yra ištiestos kojos, atsilošęs atgal kūnas ir smūgis ant užpakalio. Todėl griūkite į priekį, čia turite apsaugas ant kelių ir delnų, kurios neleis jums susižaloti. O nugriuvus lengvai atsistosite nuo keturių. Atsikelti gulint ant šono ar nugaros gali būti varginanti užduotis ir užtrukti, tad persiverskite, atsiremkite į asfaltą keliais ir rankomis ir pakilkite.
Pirmiems kartams instruktoriaus draugija bus labai naudinga, paspartins progresą bei apsaugos nuo bereikalingų traumų. Žinoma derėtų nepamiršti apsaugų bei šalmo. Tai pats svarbiausias mokymosi ir tolimesnių pasivažinėjimų komponentų. Geras to pavyzdys, draudimas „IKI Velomaratono“ „Terrasport“ mėgėjų važiavime riedučiais, paspirtukais ir riedlentėmis dalyvauti be šalmo.
